Salierų gratin su čiobreliais

Su šiuo patiekalu susipažinau vartydama lapkričio "Virtuvė nuo..iki" numerį.
Gratin reiškia okriatėje keptą apkepą - padengtą traškią, aukso spalvos plutele - iš džiūvėselių ir sviesto, neretai ant viršaus užbarstoma didelis kiekis tarkuoto  sūrio. Pagrindinė gratin dalis- tarkuotos griežineliais bulvės, salierų šakinis, kalafijorai arba pankoliai. Pastaruoju, prisipažinsiu nesu ragavus, tad sekantis recetas būtinai bus iš jų.
Šiame recepte gratin bus gaminamas iš saliero šaknies.
Skonis mane nustebino - nežinau tiksliai dėl ko jis tapo toks koks yra- ar dėl šiek teik pridegusio kokos pieno, ar dėl džiūgo sūrio, bet man šis patiekalas kvėpėjo saliami dešra. Mano brangiausiajam
panašių asociacijų nekilo, anuot jo - gratin kvepia kaip ir turi kvėpėti - salieru.

Taigi, mum reikės:
vienos saliero šaknies
150 ml kokosų pieno/grietinelės/pieno
čiobrelių
tarkuoto dziūgo sūrio

Saliero gumbą sutarkuojam arba supjaustom plonomis riekelėmis. Pilame pieną i keptuvę ir dedame salierą. Užviriname ir pakepiname 3-4 min. Dedame i stiklinį indą, pabarstome čiobreliais, sūriu ir kepame apie pusvalandį, kol sūris apskrus. Pateikiama kaip pagrindinį patiekalą, arba prie mėsos/ žuvies. Aš valgiau su  agurkais kvepiančiom stintom.
Skanaus!

Sofi špinatų siurprizas arba lengva cukinijų košė

Vakar sukako metai, kaip as paskutinį kartą ragavau pikrtinio torto. Tortas buvo be galo skanus, turbūt būtent toks tortas man liks atminty visą gyvenimą! Nors jau nebevalgiau grūdų porą mėnesių, bet atsispirti vėstuviniam tortui nesugebėjau.. Todėl šia diena, o būtent paskutine vasaros dieną, galiu skaityti  kaip mano naujos mitybos pradžią. Daugiau jokių neaiškių tortų!
Kaip bebūtų komiška, būtent vakar aš apsinuodijau grybais. Todėl šiandien reabilituojuos su košyte, kurios irgi nevalgiau jau nuo to laiko..
Norėjosi kažko šilto, lengvo ir greit paruošiamo.. Vakar gelbėjausi sultiniu. Šiandien idealu butu košė, pamaniau. Ir prisiminiau vieną receptą, knygoj  kuri paliko įspūdį, ir kurią skaitysiu dar tikrai ne kartą. Tad, mamytėm ir ne mamytėm,  visiem rekomenduoju knyga - "Prancūzų vaikai valgo viską". Tada, tik pamenu, visi susirupino kam man vaikiškų valgių knyga?! Bet aš manau, kad čia puiki suaugusių valgių knyga, nes lažinuosi - pusė suaugusių nevalgo tokių dalykų kaip špinatai, cukinijos, porai, salierai ir burokeliai. O veltui.
Kai skaičiau šia knygą - istrigo  ypač paprasti receptai, bet taip ir nebuvo progos jų išbandyt. Šiandien buvo puiki proga tą padaryti!
"Cukinija suteikia lengvumo, purumo, galima sakyti, košė tirpsta burnoje, jos skonis yra lengvas ir beveik saldus" - visko man reikia ir viską ką turiu - naminiu cukinijų ir špinatų.

Taigi, vienai porcijai reikia:

1 mažos arba pusės didelės cukinijos, nuluptos ir sukapotos kubeliais
1 puodelio vandens (240ml),
2 saujų špinatų
ir truputelis sviesto arba šaukštas medaus pasirinktinai.

Sudedame cukiniją, įpilame vandens ir viriame ant kaitrios ugnies kol užvirs, tuomet sumažiname ugnį ir leidžiame pavirt dar porą minučių, kol cukinijos sumunkštės.
Sudedame špinatus. Vandens bus mažai, tad patarčiau gerai išmaisyti, kad  apsemtų špinatus. Apviriam špinatus minutę ir nuimam nuo ugnies. Jei vandens liko nedaug, galima tą nuovirą naudoti košei praskystinti.
Sutriname daržoves rankiniu blenderiu. Įdedam sviesto gabaliuką ir skanaujam.

Tikrai, lengva ir puru.

Skanaus.

Viskas prasideda nuo maisto

It starts with food. D.Hartwig, M.Hartwig

“Jus geriau atrodysite, kiečiau miegosite ir mažiau sirgsite” -  žadėjo knyga pačiam pirmam puslapyje. Kas to nenorėtų?! Juolabiau kad tau išbandyti nieko nekainuoja!

Produktai, kuriuos jus valgote daro jus arba labiau sveikus, arba mažiau sveikus- trečio varianto nėra. Todėl kai manęs klausia – kodėl tu nevalgai spurgyčių, juk jos tokios skanios! – pagalvoju ir atsakau – todėl kad jos neprideda man sveikatos. O as tik noriu but sveika, tik tiek.

Aišku, norėtųsi, kad kiekvienas produktas parduotuvėje turėtų etiketę – “Šis produktas neigiamai įtakoja Jūsų sveikatą”. Tada viskas būtų paprasčiau. O kol kas tenka ieškoti ir analizuoti pačiai kiekvieną etiketę. Nereikia didelių pastangų suprasti, kad visokios kokakolos, čipsai ir macdonaldo maistas neprideda mum sveikatos, tėra perdirbtas/stipriai modifikuotas maistas, pilnas cukraus, koncerogenų ir kitų antimaistinių medziagų  (Jus nepatikėsite kaip sunku parduotuvėje rasti maisto be cukraus, net raugintuose kopustuose jų yra! Tik niekaip nesuprantu kam jis ten reikalingas..). Įdomumo dėlei nueję į parduotuvę pameginkite surasti bent 5 produktus kurių sudety nebūtų cukraus. Tikiu, kad tektų padirbėt.

Karta atėjusi į svečius draugė atnešė paprastą varskės vyniotinį. Etiketėje suskaiciavau dvidešimt (!) ingridientų...puse jų buvo visokie tirštikliai, kvapikliai, kvapniosios medziagos ir visai nenustebčiau jei tai būtų varškės skonio kažkas.. o ne tikra varškė.

Tai buvo paskutinis lasas. Tada pagalvojau – kodėl negaliu pati pagaminti tokį varskės pyragą? O gi galiu!

Taigi , klausiate ką  gi as valgau?

Šviežią, kokybišką, neperdirbtą,  trumpai kaitintą maistą, be genetiškai modifikuotų priedų ir briedų iš  E raidės. Geriausia jei produktas iš viso  neturi etiketės, bet jei turi – kad joje būtų ne daugiau trijų ingridientų. Tokių produktų galima rasti turguje, prieš tai išklausinėjant kaip ir iš ko buvo pagamintas. O dar geriau – turėti patikimų žmonių (kaimečių, ūkininkų) kurie parūpina ir savo mesyte, ir kiaušiniais. Laimei aš tokių turiu. Kai tik pradėjau sekti ką dedu į burną, nuogastavau kad neturiu nei daržo, nei močiutės kaime. Bet žiūrėk, viena kolegė gimtinėj augina vištas, kitos mama gamina sūri. Netgi atsirdao kas augina putpeles ir triušius! Reikai tik pasidomėti. Laimei daržovių pilna tugreliuose. Ko gi dar reikia?

 

Įsigijau garų puodą, kuriame galima gaminti nuo daržovių iki mesos. Tokiu būdu maiste lieka daugiau maistinių medžiagų, gaminant mažais gabaliukais maistas paruošiamas greiciau, ilgai nekaitinant. Gaminu kasdien, trys kartus į dieną. Turiu galimybę pietus valgyti namuose. Jei ne - nepatingiu ryte pasidaryti ir įsidėti su savim į termosą - per pietus turėsiu vis dar šiltą maistą, ir nereikės jo šildyti mikrobangėje.

Beveik nepalieku maisto kitai dienai (nebent ekstra atvejams, jei negalesiu pasigaminti). Teikiu pirmenybę šviežiam šiltam maistui,  ka tik paruoštam, o ne šildytam antrą ar trečią kartą. Juk ne paslaptis kad pakartotinai kaitintas maistas beveik nebeturi jokiu maistinių medžiagų. O kam tokį maistą valgyti , jei iš jo negausi jokios naudos savo kūnui ir organizmui? Tad gaminu tik tiek, kiek suvalgysiu per kartą.

Kartais manęs klausia- o ar neatsibosta gaminti? Norisi atsakyti – o neatsibosta valgyti? Nori valgyti – pasigamink. Nenori – nevalgyk. Juk ir mūsų protėviai irgi neturėjo kito pasirinkimo. Ir tikrai neturėjo jokių energetinių batonelių užkandžiui, jei po ranka neturėjo tuo metu mamuto.

Aš valgau subalansuotą maistą, kuriame gausu baltymų, riebalų ir angliavandenių. Patarųjų stengiuosi valgyti mažiau ir gauti tik iš daržovių ir vaisių. Valgau kiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės maistą.  Energiją gaunu iš riebalų. Nebijau ir mėgstu riebų maistą - sviestuką, grietinę, avokadus, lašinukus. Kadangi angliavandenių vartoju mažai, tad riebalai nespėja kauptis ten kur jiem ne vieta, o tarnauja kaip energijos šaltinis. Be to, riebalai priduoda sotumo. 

Nevalgau grūdų. Jokiais pavidalais. Tikiu, kad jie turi daug antimaistinių medžiagų ir fitatų (fito rugšties), kurie daro žalą mano organizmui ir  neleidžia pasisavinti mineralinems medžiagoms. Be to, be jų jaučuosi sveikesne.

Valgau tik tris kartus į dieną. Jokių užkandžiavimų. Nes sošiai užvalgius iš principo (na taip, visko buna..)  nesinori valgyti.

Žinoma, buna dienų kai užsinori ko nors nesveiko. Bet esmė subalansuotos mitybos ir yra – suprasti kodėl tu taip darai. Kaip sakoma, visų pirma reikia keisti ne mitybą, o galvą. Tai nėra dieta. Tai yra gyvenimo būdas. Reikia suprasti kokią žalą organizmui daro netinkamas maistas ir kodėl tu turi jo atsisakyti. Nori būt sveikas, kupinas jegų, darbingas, geriau miegoti, būti geresnes nuotaikos? Ypač jei visa ta jauti, kažkaip nesinori vėl viska pagadinti ir grįžti prie kasdien skaudančios galvos ar pūčiančio pilvo. Dėl pilvo- negeriu pieno. Dar vaikystėje man įtarė laktozės netoleravimą. Siūlė tabletes kurios padeda suvirškinti laktozę. Bet gal geriau iš viso atisakyti to produkto kuris kelia tau diskomfortą ir skausmus, nei per prievartą kišti jį organizmui ir stebėti kaip jis negali su to susidoroti? ( juk geriau pakeisti darbą kuriam patiri stresą, nei valgyti antidepresantus ir kasdien eiti į tą darbą ir patirti stresą)

Apie stresą. Čia toks užburtas ratas.

 – Blogai jautėsi, nes patiri stresą, esi labai jautri stresui, -  pasakė man. Ši mityba padės tau tapti stabilesne, atsparesne stresui. Bet tuo pačiu stresas įtakoja tavo sveikatą, nebusi sveika, kol  tave kamuos stresas.

Tai išeina, kad,  tam kad butum sveikas, reikia nestresuoti. O nestresuoti tau pades sveikas organizmas. Atrodo kaip uzburtas ratas. Nori nestresuoti, bet negali, nes esi jautri stresui. Todėl reikia pradžiai išgydyti organizmą, kauris padės tau būt atsparesnei stresui. Ir atrodo tai veikia!

Apskritai, kaip viskas veikia, ir kaip paveikė mane - galėsiu papasakoti, jei kam įdomu.

Kitas puikus dalykas, kuris gražįna tave į doros kelią, tai kad tu akimirskniu pajausi savo kailiu ką reiškia jei suvalgei skanų, bet netinkantį tau produktą. Tave išbers, pradės skaudėt galvą, pykinti, pusti pilvą,  sustos skrandis ar pradėsi viduriuoti. Aišku ne viskas kartu. Kiekvienas netinkamas produktas veikia skirtingai. Todėl greitai suprasi kas tau svarbu. Juk sveikata- didžiausias mūsų tūrtas. Kas dar su tuo nesutinka?

Va kiek bilistristikos išėjo.. Net pati nesitikėjau kad tiek išsiplesiu. Norėjau tik papasakoti apie knygą, kuri pakeitė mano mąstyma ir kuri pasakoja kodėl mes turime sveikai maitintis, bet apie knygą kaip tik mažai parašiau. Bet turiu gerų naujienų! Tuoj jį pasirodys knygynuose, išversta į lietuvių kalbą!

Tai gali būti puiki  dovana tam, kurį mylite.

Kaip tik šiandien suėjo metai kaip  per draugės vestuves  suvalgiau savo paskutinį torto kasnį, o tai reiškia kad jau metai kaip as vaduovaujuos šia mityba- bet prisipažinsiu, šios knygos neperskaičiau iki galo. Bandžiau skaityti angliškai, rusiškai, atsiversdavau reikiamias vietas, skaičiau kelis kartus, bet nuo pradžios iki galo dar jos neįveikiau. Bet dabar, kai turiu popierinį variantą savo rankose - žadu tą padaryti!

Dar  gi norėjau pasiūlyti  ir po mažų tą pradėjau daryti - talpinti dienos patiekalus savo facebook paskyroje. Aš tik pradejau valgyti sveikai ir stengiuosi tą daryti visada. Bet visko buna. Buna ir tokių rytų, kai pagalvoji kad geriau aš to vakar bučiau nevalgius.. 

Todėl sugalvojau, talpinti savo maistą, ka as valgau, su trumpais receptais. Tokiu būdu gal kažkam bus įdomu ir naudinga, o ir pačiai man bus patogiau kontroliuoti ką as valgau. Rašysiu viską, ką dedu į burną. Nes paskutiniu metu mano valgiaraštis ne toks jau ir tobulas, ypač prasidėjus uogų-vaisių sezonui..

Tad manau mano patirtis bus kam nors naudinga, o jei ne- tai gal bent atrasite kokių skanių ir paprastų receptų.

Akimirkos vasarą, arba kur aš prapuoliau

Saulė, karštis ir lietus.
Uogos. Daug uogu. Dar daugiau gelių.
Šviežios daržovės, prieskoniai  ant palangės, nokstantys saulėje pomidorai.
Drugeliai. Daug drugelių. Gyvu, šilkiniu, plaukuose, pataluose, pilve.
Jūra, išvykos, ežerai, rytiniai piknikai, romantiški saulėlydžiai.
Šiltos naktys. Filmai po žvaigždėmis.
Buvo ir dar bus...

Gaivus varškės keksiukai

Šį recepta pirmą kartą isbandžiau  per Velykas. Gaivus pa(vasarinis)  "tortas".  Rinkausi keksiukų formeles, nes taip patogiau imti arba dėti i kelioninį krepšį, o ir sustingsta greičiau nei torto formoj.
Vasarą siulau išbandyti su uogom, puikiausiai tiks avietės, braškės ar kitokios uogos.

Taigi, imam


 250 g. riebios Dvaro varškės
 pusę indelio maskarponės sūrio (250g)
 kelis šaukstus kokoso aliejaus

 100 g. džiovintų slyvų ( arba datulių, su jom saldžiau)
 kam vis dar nesaldu- šauksta medaus

Slyvas/datules pusvalandžiui pamerkiam vandeny, supjaustom per pusę. Kokoso aliejų (ir medų) ištirpinam ir sumaišom su varškę ir maskarponiu. Geriausia sumalti su blenderiu iki vientisos masės. Įmaišom slyvas. Masę dedam į keksiukų formeles, uždengiam maistine plevele ir dedam į šaldytuvą pusdieniui ar visai dienai.

Rozmarininis sviestas

Įrašai paskutiniu metu trumpi. Kaip ir pats procesas - sumeti viską ir turi. Man patinka paprastumas. Manęs dažnai klausia - ar nesunku taip gaminti? Ar neatsibosta kasdien gaminti? Atsakau - mano patiekalai gaminami greičiau nei greitas maistas - kol kitam išverda ryžiai - as jau valgau :)
Kitą vertus - nori valgyt- pasigamink (jau nesakau sumedžiok), nenori- nevalgyk.

Taigi dar vienas greitas ir paprastas receptas. Ko tais ant saldumynų patraukė pastaruoju metu...

Tinka ir ghee sviestas, ir pačiu išlydytas, arba tiesiog nesūdytas sviestas. Skysto medaus, pakepintų graikinių riešutų, rozmarino(neturejau šviežio, teko tenkintis džiovintų). Viską sumetam i maistinį maišelį, s uformuojam dešrelę ir dedam i šaldytuvą.
Puikiai tinka kaip pagardas prie blynų.
Skanaus sekmadienio!

Skanukai

Įvertinti ir pakomentuoti kaip "rankų darbo saldainiai", kuriuos suvalgė trys žmonės (be manęs) per 10 minučių...  Gerai, kad šaldytuve pasilikau siek tiek rytojaus rytuj :)
Patogūs tuo, kad  galima užšaldyti ir pamiršti, o paskui netyčia prisiminti ir ištraukti iš slėptuvės.
Receptas itin paprastas-viską suversti į blenderį ir sumalti. Dėti į šaldytuvą porai valandų ir galima valgyti.

Kitą kartą galvoju pabandyti įmaisyti šokolado vietoj kakavos, kokių 82 ar 92 %. Juolab šokolado aš turiu. Šįvakar  radau savo kojinėj. Kalėdų Senelis, tfu, Amuras matyt  sumaišė kažką... :)

Skanaukit per šventes, ar kai tiesiog norisi meilės :) Puikiai tinka prie čiobrelių arbatos.
Labanakt.